- įsigyvenimas
- įsigyvẽnimas dkt. Įsigyvẽnimas Lietuvojè.
.
.
įgyvenimas — įgyvẽnimas sm. (1) 1. refl. įsikūrimas, apsibuvimas kurioje nors vietoje: Žmonių įsigyvenimo pobūdis sp. Ano tenai įsigyvenimas I. 2. refl. → įgyventi 3 (refl.): Įsigyvẽnimas buvo geriausias Ggr. 3. → įgyventi 5: Daržo įgyvenimas R158 … Dictionary of the Lithuanian Language